prasikvėpti

prasikvėpti
prasikvė̃pti, prasìkvepia, prasikvėpė 1. 444 pakvėpuoti (oru). 2. M atgauti kvapą, pailsėti. \ kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti; įkvėpti; iškvėpti; nukvėpti; pakvėpti; prasikvėpti; prikvėpti; sukvėpti; užkvėpti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • antkvėpti — antkvė̃pti, añtkvepia, añtkvėpė (dial.); Sut žr. įkvėpti 3: Mane antkvėpė mielaširdyste tava brš. kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti; įkvėpti; iškvėpti; nukvėpti; pakvėpti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkvėpti — apkvė̃pti, àpkvepia, àpkvėpė tr.; N apipūsti. kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti; įkvėpti; iškvėpti; nukvėpti; pakvėpti; prasikvėpti; prikvėpti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsikvėpti — atsikvė̃pti, atsìkvepia, atsìkvėpė 1. K įtraukti oro į krūtinę, įkvėpti ir iškvėpti: Pilypas atsikvėpė iš visų plaučių S.Nėr. Jis giliai atsikvėpė vėsiu šviesių vasaros prieblandų oru V.Myk Put. Ir senė toji, nusitvėrus jį už kaklo, smaugia,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškvėpti — iškvė̃pti, ìškvepia, ìškvėpė tr. 1. K išpūsti orą iš savęs: Iškvepiamasai oras rš. Aš iškvėpiau skanų kvapą nuo savęs BbSir24,20. ^ Guli štai šiandien, gyvybę iškvėpęs (negyvas) rš. 2. prk. pasakyti, ištarti: Ne, – iškvėpė jis. – Ne, ne, ne! rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvėpti — kvė̃pti, kvẽpia ( ia K, J.Jabl, kvem̃pa J), ė ( o), kvėpti Š 1. tr. KBII161, NdŽ traukti į save orą, kvėpuoti: Kvapą kvė̃pti K. | refl. tr.: Jis godžiai kvėpėsi oro, kaip girtuokliai kad geria vyną rš. 2. tr., intr. SE93, BtJn20,22, GNJn20,22,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukvėpti — nukvė̃pti, nùkvepia (nukvem̃pa), nùkvėpė intr. 1. R, MŽ, N nusivadėti, nustalbti: Nukvė̃pęs alus tavo J. Kad nenukvėptų sula, reik apsėti avižoms Ggr. Čia krienos jau su visu nukvė̃pusios Krkl. Nepalikiat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakvėpti — pakvė̃pti, pàkvepia, pàkvėpė 1. intr. pūstelėti orą, kveptelėti: Jis ant manęs pàkvėpė KI66. 2. MŽ žr. įkvėpti 3: Visa, kas tik yra tipiška gamtoje, jo buvo atjausta, jis visu tuo pakvėpė drobę rš. kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikvėpti — prikvė̃pti, prìkvepia, prìkvėpė tr. 1. K pritraukti oro į plaučius: Kad sumanyčia, pilnus plaučius prikvėpčia [pušyno oro] Vb. | refl. tr. Slm. | prk.: Ir Piteris savo laiku buvo prisikvėpęs tokio jausmo rš. 2. prk. suteikti ko, duoti, įdiegti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukvėpti — sukvė̃pti, sùkvepia, sùkvėpė 1. refl. Jrb į vieną vietą susieiti (apie orą, šilumą): Šiluma susikvėpė iš kitų stubų, ir pasidarė ir tojė šilta stuba J. 2. refl. subręsti: Alus berūgdamas susikvėpia: pasidaro stipresnis, saldesnis Lnkv. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkvėpti — užkvė̃pti, ùžkvepia (ùžkvėpia), ùžkvėpė tr. 1. N įpūsti, atgaivinti (ugnį). 2. užrūkyti, dūmą užtraukti: Sėskim, užkvė̃psme kokį dūmą Bsg. 3. pasiekti kvapui: Jei tik ùžkvėpia mane mėsos kvapsnys, tai jau vis tiek turiu atsirgt Nč. kvėpti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”